Lyčių sąvokos lenkų kalboje
Lenkų kalba apskritai yra dvinarė, kiekvienas daiktavardis turi savo lytį (pvz., katė yra „jo”, o margučiai – „jos”); veiksmažodžiai taip pat turi savo formose įtrauktas lytis. Tačiau mūsų kalboje yra ir giminė, kuri daugiausia vartojama trečiojo asmens vienaskaitos formai reikšti. Sukurti neutralią kai kurių veiksmažodžių formą, ypač būtuoju laiku, sudėtinga, tačiau įmanoma. Forma „buvom” yra tokios situacijos pavyzdys (neutrali veiksmažodžio „buvau” praeitame laike forma) – daugelis žmonių negali atlikti tokio perėjimo.
Kad neutralios formos įsitvirtintų lenkų kalboje, reikia kelių (keliolikos) atmainų modelių, kuriuos galėtume sėkmingai taikyti bet kokiam daiktavardžiui, kokį tik galime sugalvoti. Žmonės turi girdėti ir matyti tokias formas, kad galėtų jas vartoti.
Lenkų kalboje nebinariškumas dažniausiai siejamas su neutralios lyties vardo pasirinkimu (pvz., Aleksas) ir įvardžių, priskirtų priešingai lyčiai, vartojimu. Tačiau taip būna ne visada. Kai kurie nebinariniai asmenys vartoja lyčiai neutralią kalbą, apeidami giminę, sakydami, pvz. ,,Mano gimimo vieta yra Lodzė”. Kitas pavyzdys – aprašomoji kalbos forma: užuot sakę „aktorė”, galime sakyti „žmogus, kuris vaidina kine”, vengdami vartoti terminus „ponas ar ponia”.
Kad neutralios formos įsitvirtintų lenkų kalboje, reikia kelių (keliolikos) atmainų modelių, kuriuos galėtume sėkmingai taikyti bet kokiam daiktavardžiui, kokį tik galime sugalvoti. Žmonės turi girdėti ir matyti tokias formas, kad galėtų jas vartoti.
Lenkų kalboje nebinariškumas dažniausiai siejamas su neutralios lyties vardo pasirinkimu (pvz., Aleksas) ir įvardžių, priskirtų priešingai lyčiai, vartojimu. Tačiau taip būna ne visada. Kai kurie nebinariniai asmenys vartoja lyčiai neutralią kalbą, apeidami giminę, sakydami, pvz. ,,Mano gimimo vieta yra Lodzė”. Kitas pavyzdys – aprašomoji kalbos forma: užuot sakę „aktorė”, galime sakyti „žmogus, kuris vaidina kine”, vengdami vartoti terminus „ponas ar ponia”.