Italų kalboje vyksta tinkamų terminų, apibūdinančių asmenis, kurie savęs neatpažįsta binarinęje lyčių sistemoje, paieška, siekiant skatinti kalbą, kuri labiau gerbtų įvairovę ir įtrauktų visas lytis. Priešingai nei anglų kalba, kurioje, matyt, yra mažiau terminų, nusakančių lytį, italų kalba iš tikrųjų yra lyčių sąvokomis turtinga kalba, kuri binariniu būdu atsisako dalykų, veiksmažodžių, straipsnių ir būdvardžių.

Socialiniai-psicholingvistiniai tyrimai pateikia daugybę pasiūlymų, dėl kurių šiuo metu nėra sutarimo tarp nebinarinės lyties asmenų, nors tokios formos kaip (tutte/i/u) neseniai buvo priimtos šnekamojoje kalboje. Iš pradžių buvo pasiūlyta žvaigždutė (*), tačiau šis sprendimas sukėlė problemų asmenims su regėjimo negalia. Šiuo metu dažniausiai naudojamas vaizdavimas yra Schwa (ə), tarptautinės fonetinės abėcėlės raidė „E“, pasukta 180° kampu. Kartu šiam sprendimui taip pat griežtai prieštaraujama, ypač akademinėje srityje.

Morfo-sintaksinio klausimo pagrindu Italijoje vis dar kyla klausimas dėl žmonių, turinčių nebinarinę lytinę tapatybę, nepripažinimo teisiniu ir socialiniu požiūriu. Todėl italų kalba atkuria padėtį šalyje: aptariant ir siūlant aukščiau paminėtus sprendimus rašomąja kalba, kai tik įmanoma; o šnekamojoje kalboje vyriškoji giminė ir toliau vartojama visoms lytims atstovauti arba pirmenybė teikiama vyriškos/moteriškos giminės deklinacijai.