Lyčių įvairovė nėra tik tendencija, tai ne kaprizas, ne liga, ne iškrypimas, ir vaikams translyčiams nekelia grėsmės. Vaikų pažinimas apie translytiškumą neturi įtakos jų lytinei tapatybei. Dėl tokių žinių cislyčių vaikai „netampa“ translyčiais, lygiai taip pat, kaip mokymasis apie skirtingas tautybes nepakeistų kieno nors etninės priklausomybės. Pastaraisiais metais visuomenė vis labiau domisi seksualine įvairove. Dėl to gali atrodyti, o istoriniu ir geografiniu požiūriu traslytiškumas buvo ir tebėra kultūriškai priimtinas tam tikrais būdais.

Taip pat svarbu suprasti, kad lyčių spektras – tai supratimas, jog lytis nėra dvinarė, o veikiau biologinių, psichikos ir emocinių bruožų spektras, egzistuojantis tam tikroje sekoje. Asmens lytis gali būti moteriška, vyriška arba interseksuali – kuomet gali būti begalė biologinių kombinacijų. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas atkreipia dėmesį, kad biologiškai lytį sudaro bent 7 komponentai, ir dažniau negu galėtume manyti, šie 7 komponentai nesukrenta į derančią krūvą. Užtenka, kad vienas komponentas nesutaptų su kitais, ir tai turi įtakos tam, kaip atrodo ar pasireiškia žmogaus lytis. Dėl to galime turėti vyrus be barzdų ir moteris su barzdomis arba  vyrus, kurie atrodo kaip vyrai, turi vaikų, tačiau vėliau paaiškėja,  kad turi ir kiaušides, arba moteris su „vyrišku“ testosterono kiekiu.  Žmogus gali neturėti nei XX, nei XY, o vietoj jų turėti, pvz., XXX arba  XXY.

Psichologiniu požiūriu didelis translyčių asmenų nerimo, depresijos ir savižudybių skaičius dažnai kyla dėl diskriminacijos arba lyties disforijos – tai reiškia, kad asmuo jaučia neatitikimą tarp gimimo metu jam priskirtos lyties ir lyties, kuria jis iš tikrųjų jaučiasi viduje. Tai gali kelti jiems nerimą ir trukdyti gyventi visavertį gyvenimą. Tai patvirtina būtinybę užtikrinti geresnį supratimą ir paramą.

Tai, kad vaikas, paauglys ar suaugęs žmogus sužino apie translytiškumą, neturi jokios įtakos jo lytinei tapatybei, t. y. jis nėra linkęs tapti „nebe vyru” ar „nebe moterimi”. Tačiau apie translytiškumą sužinoję vaikai, paaugliai ar suaugusieji gali suvokti, kas su jais vyksta: kad jų patiriama sumaištis yra žmogiškosios būties dalis ir kad jie toli gražu nėra vieninteliai.

Jei sakytume kitaip, tai reikštų, kad vaikai gali norėti (ir tapti¡) bet kuo vien todėl, kad žino, jog tokie žmonės egzistuoja. Norėti tapti (ir tapti¡) lenku ar austru, norėti tapti (ir tapti¡) autistu, norėti tapti (ir tapti¡) aukštesniu ar žemesniu, norėti tapti (ir tapti¡) genijumi.

Gaila, kad tiek daug pastangų skiriama translyčių asmenų egzistavimo neigimui, jų neigiamoms reikšmėms, baimėms ir dezinformacijai skleisti. Kai galėtume šią energiją skirti sprendimams ir atsakymams ieškoti.

Nors mokslas šiuo metu nepateikia aiškių ir šimtaprocentinių atsakymų, kas nulemia translytiškumą, vis dėlto srities mokslininkai teigia, kad svarbiau yra koncentruotis į tai, kaip translyčiams asmenims padėti,  o ne kaip juos „pataisyti“. Taip pat naujausiuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip tokie veiksniai kaip socialinė stigma, diskriminacija, mažumos patiriamas stresas ir palaikymo sistemos trūkumas lemia šią riziką.

Šiame vaizdo įraše gilinamasi į lyčių įvairovę ir žiūrovai supažindinami su įvairių lytinių tapatybių socialinėmis sąsajomis. Pradedama nuo pagrindinių dalykų – vyriškosios, moteriškosios, viduriniosios ir bendrosios lyties – ir toliau pateikiamos aiškios sudėtingesnių tapatybių, tokių kaip nebinarinė, translytė, agender, bigender ir cisgender, apibrėžtys ir suprantami pavyzdžiai. Taip sukuriamas pagrindas visapusiškesniam supratimui, kaip lyčių įvairovė gali peržengti tradicines dvinarės perspektyvos ribas.

Šiame vaizdo įraše plačiai nagrinėjamas lyčių kintamumas ir pristatomos įvairios sąvokos, įskaitant įvairialypę lytį, visos lyties ir dviejų dvasių sąvokas. Šie terminai išryškina kultūrinius ir individualius skirtumus, kurie lemia mūsų suvokimą ir tapatinimąsi su lytimi. Jie paaiškinami taip, kad būtų gerbiama ir vertinama kiekvieno žmogaus unikali patirtis, nesvarbu, ar jis suvokia kiekvieną lytį kaip atskirą ir turinčią unikalių savybių, ar vienu metu patiria visas lytis.

Mokomojoje medžiagoje aptariami tarplytiškumo atvejai ir paaiškinama, kad maždaug 1 % gyventojų nukrypsta nuo įprastinių biologinių vyro ar moters apibrėžimų. Šis teiginys pabrėžia medicinines ir socialines kliūtis, su kuriomis interseksualūs asmenys susiduria dėl visuomenės skirstymo į kategorijas ir lūkesčius.

Be to, vaizdo įraše aptariamas itin svarbus švietimo aspektas, susijęs su lyčių stereotipų formavimu ir palaikymu visuomenėje, įskaitant šių stereotipų poveikį ankstyvajam gyvenimui. Šiame straipsnyje nagrinėjama socializacijos reikšmė nustatant lyčių vaidmenis ir visuomenės lūkesčius, atitinkančius įprastus vyrų ir moterų standartus. Be to, jame nagrinėjamos galimos nukrypimo nuo šių standartų pasekmės, įskaitant neigiamą poveikį psichinei gerovei ir socialiniam priimtinumui.

Užsiėmimo metu ne tik suteikiama žinių apie lytinę tapatybę, bet ir išsklaidomi vyraujantys klaidingi įsitikinimai apie lytiškumą ir lytį. Pabrėžiama, kad svarbu sukurti globojančią aplinką asmenims, priskiriantiems save kitai lyčiai, ypač daug dėmesio skiriant jauniems žmonėms, nes taip gerinama jų psichinė sveikata ir bendra gerovė. Vaizdo įraše pasisakoma už visuomenę, kurioje asmenys gali atvirai reikšti savo lytinę tapatybę nesibaimindami išankstinio nusistatymo ar neteisingo aiškinimo; taip skatinama plačiau kalbėti apie lyčių įvairovę ir įtrauktį, raginant įsijausti ir suprasti.